Buriatija

Buriatija (), Buriatijos respublika (Республика Бурятия) – Rusija federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibiras. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbaikalės kraštas, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritis, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.

Istorija

Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petras I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperija. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos AA ir Agos Buriatų AA. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.

Geografija

Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajanas (aukščiausia vieta – Munku Sardykas, 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabanas, Barguzino kalnagūbris. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selenga, Barguzinas, Aukštutinė Angara upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedis, kedras, kėnis). Pietuose yra stepė ir miškastepių.

Ekonomika

Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframas, molibdenas, auksas, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų akmens anglys, geležis rūdų, boksitas, apatitai, asbestas, grafitas. mediena, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.