Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuva, Telšių apskritis, 46 km į šiaurę nuo Telšiai. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra Mažeikių apylinkės seniūnija ir Reivyčių seniūnija administracinis centras.
Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemuma, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai (Mažeikiai), Reivyčiai (Mažeikiai), Mažeikių senamiestis. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.
Nuo miesto driekiasi keliai , , , . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis į Jelgava.
Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI amžius-XIII amžius a. buvo apgyvendintos kuršiai ir priklausė Ceklis žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliauV. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004.
Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičiai žygio į Žiemgala metu kalavijuočių ordinas sumušė kunigaikščio Mažeika kariuomenės būrį. Pasak Henriko Latvio kronika, 1332 m. Livonijos ordinas magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.
Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaras centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.
Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reforma: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Venta krante, abipus Aplūkys upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšniai-Leckava kelio.
Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelis, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkelis) atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelis atšaka iš Jelgava ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Michailas Muravjovas – 1863 sukilimas slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos.
Vaizdas:DSCN4015 resize resize.JPG]]
Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikiai Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelerių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikai bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas Saulė (organizacija) skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės” pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.
1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 1908–1910 m. pastatyta evangelikai liuteronai bažnyčia.
Pirmasis pasaulinis karas metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Venta 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais.
Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoja su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.
Vaizdas:Stoties gatve 1896.jpg
Vaizdas:DSCN0867 resize resize.JPG]]
1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo Mažeikių apskritis centru (vietoje Seda), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.
Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėda uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga–Amaliai (Šiauliai), Mažeikių kaip tranzitinio mazgo reikšmė sumenko.
Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektra jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozas Tumas-Vaižgantas vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).
1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami TSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities Alkos partizanų rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.
1941 m. buvo parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrasis pasaulinis karas dideli sugriovimai ir emigracija vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Pamažu pokaryje buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. Mažeikiai tapo rajono centru.
1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikiai (Mažeikiai) kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitija. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.
1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdis iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. nuo Mažeikių, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš TSRS, prasidėjo Lietuva ekonominė blokada.
1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas.
Vaizdas:Mazeikiai.Naftininku gatve resize.JPG
Vaizdas:Christmas tree feast in Mazeikiai, Lithuania 2006-12-01.jpg
Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų auksas amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko Mažeikių rajono savivaldybė centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami Telšių apskritis centrui Telšiai. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusija eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo bedarbystė. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.
Yra 3 pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai, politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Vaizdas:Muravjovo geležinkelio stotis.jpg
Miesto vardas neabejotinai asmenvardinis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Istorijoje minimas Mažeika, tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos ar Mažeikio sodybos vardu.
1899–1918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta Michailas Muravjovas, 1863 sukilimas slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų („Mažeikių lyra“), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (UAB „Mažeikių betonas“), valgomųjų ledų („Ingman ledai“), AB „Pieno žvaigždės“, Mažeikių pieninė, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Mažeikių mėsinė“ ir alus darykla. Stambiausia miesto įmonė – „Mažeikių nafta“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen.
* Vincentas Gečas, tapytojas
* Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas
* Violeta Šoblinskaitė, poetė, prozininkė, žurnalistė
* Nelly Uvarova, Rusijos aktorė
* Kārlis Zāle, skulptorius
* Vitas Lingys, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje
* Romas Dambrauskas, pop muzikos atlikėjas
* Asta Pilypaitė, pop muzikos atlikėja
* Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė), poetė.
* Henrikas Nagys, poetas, literatūros kritikas.
Yra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.
1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 1909–1911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.
Mieste yra šios švietimo įstaigos:
* Mažeikių Dailės mokykla
* choreografijos, dailės, Mažeikių politechnikos mokykla mokyklos
* 2 gimnazijos:
** Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
* 2 vidurinės mokyklos:
** Mažeikių Pavasario vidurinė mokykla
** Mažeikių Sodų vidurinė mokykla
* 4 pagrindinės mokyklos:
* Mažeikių specialioji mokykla
* 3 pradinės mokyklos: Kazimieras Jagminas, „Vyturio“, „Žiburėlio“
* darželis-mokykla „Kregždutė“
1905–1914 m. veikė Juozas Vaičkus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. – Skrajojantis teatras, 1911–1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.
Leidžiami laikraščiai: Santarvė (Mažeikiai) (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.).
Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:
* Mūrinė vienbokštė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1908 m.
* Mūrinė sinagoga, 1924 m., inž. B. Helcermanas
* Medinė Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė, 1894 m., archit. V. Kopylovas.
* Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, pastatyta 1933 m.
* Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1935 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
* Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m., architektai H. Štaudė, R. Kazlauskas.
Istorizmo laikotarpio pastatai:
* Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
* Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
* Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. M. Songaila.
* SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., architektai Vladas ir Dainora Lučinskai.
* Miesto kultūros ir poilsio parke, įkurtame XX a. viduryje, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, Juozas Vaičkus (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), Antanas Vienažindys (1987 m., skulptorius Gediminas Jokūbonis).
* Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis.
*
* Ledera
* Rolandas Jarutis (1976–), krepšininkas
* Artūras Jomantas (1985–), krepšininkas
* Rolandas Pocius (1973–), daugkartinis kultūrizmo čempionas
* Antanas Abrutis (1969-), sunkiosios atletikos čempionas
* Renaldas Seibutis (1985–), krepšininkas
* Darius Šilinskis (1984–), krepšininkas
* Nerijus Barasa (1978–), futbolininkas
* Andrius Mažutis (1981–), krepšininkas
* Darius Pakamanis (1981–), krepšininkas
* Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. Mažeikiai, 1997 m.
* Algimantas Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, Vilnius, 2004 m.
*
*
* Mažeikių krašto naujienos ir informacija internete „Mažeikių.info“
* Mažeikių miesto žemėlapis
* Mažeikių krašto naujienos
* Mažeikių Dailės mokykla
Mapyourinfo translations allows you to search a foreign language with your own language (translate search) and receive the content also in your language